Plieninėse konstrukcijose naudojamas plienas kaip skeleto karkasas, sukuriant apkrovą{0}}laikančią sistemą naudojant tokius metodus kaip suvirinimas ir varžtais. Pagrindiniai jų pranašumai yra didelis stiprumas, lengvas svoris, puikus seisminis atsparumas ir trumpi statybos ciklai. Plieno apdirbimo tikslumas gali siekti 0,1 milimetro, todėl galima tiksliai realizuoti sudėtingas architektūrines formas.
Šiuolaikinės plieninės konstrukcijos dažnai apima modulinius komponentus – tai praktika, kuri ne tik užtikrina konstrukcijos stabilumą, bet ir palengvina būsimą priežiūrą bei plėtrą. Medžiagų paviršiai gali būti apdoroti antikoroziniu būdu, kad pailgėtų jų eksploatavimo laikas ir taip atitiktų specifinius pramoninės aplinkos, pvz., gamybos įmonių, reikalavimus.
